Užgavėnės 2027 metais švenčiamos vasario 9 d., antradienį. Tai triukšmingiausia žiemos pabaigos šventė: persirengėliai kaukėmis baido žiemą, Kanapinis nugali Lašininį, sudeginama Morė, o ant stalo garuoja blynai. Kitą dieną – Pelenų diena, nuo kurios iki Velykų tęsiasi gavėnia.
Trumpai
- Užgavėnės 2027 m. – vasario 9 d. (antradienis), 2028 m. – vasario 29 d., 2029 m. – vasario 13 d.
- Šventės esmė – išvaryti žiemą: persirengėliai triukšmauja, Kanapinis išveja Lašininį, o Morė sudeginama.
- Tradiciškai valgoma sočiai ir daug kartų – nuo 7 iki 12, o pagrindinis patiekalas – blynai.
- Vaikams smagiausia pasigaminti kaukes, kartu kepti blynus ir surengti persirengėlių eiseną.
Kada Užgavėnės 2027 metais
Užgavėnės – kilnojama šventė. Jos data priklauso nuo Velykų: Užgavėnės visada būna antradienį, likus 47 dienoms iki Velykų, o kitą dieną, trečiadienį, prasideda gavėnia. Kadangi Velykos kasmet būna vis kitą sekmadienį – nuo kovo 22 iki balandžio 25 d., – Užgavėnės gali būti anksčiausiai vasario 3 d., o vėliausiai kovo 9 d.
| Metai | Užgavėnės | Pelenų diena | Velykos |
|---|---|---|---|
| 2027 | vasario 9 d. | vasario 10 d. | kovo 28 d. |
| 2028 | vasario 29 d. | kovo 1 d. | balandžio 16 d. |
| 2029 | vasario 13 d. | vasario 14 d. | balandžio 1 d. |
2027 m. Užgavėnės sutampa su Apolonijos, Dovilės, Erikos ir Eriko vardadieniu, todėl blynų vakaras kai kuriose šeimose gali tapti dviguba švente. Kitus mėnesio vardus rasite vasario vardadienių kalendoriuje.
Užgavėnių tradicijos ir prasmė
Užgavėnės – sena žiemos išvarymo ir pavasario prišaukimo šventė, paskutinė žiemos mėsiedo diena (mėsiedas prasideda po Kalėdų). Nors jos laikas susietas su bažnytiniu kalendoriumi, bažnytinių apeigų Užgavėnės neturi – tai liaudies šventė su vaidinimais, dainomis ir vaišėmis.
XX a. antrojoje pusėje Užgavėnės daug kur buvo primirštos ir gyvos išliko daugiausia Žemaitijoje. Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos šventė atgaivinta visoje Lietuvoje: dabar ji vyksta miestų aikštėse, bendruomenėse, darželiuose ir mokyklose, o viena žinomiausių – Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
- Persirengėliai. Kaukėti, neatpažįstami žmonės eina per kiemus, dainuoja, šoka, krečia pokštus, o šeimininkai juos vaišina. Seniau buvo vaidinamos ir juokingos senbernių piršlybos.
- Lašininio ir Kanapinio kova. Storulis Lašininis ir liesas Kanapinis susikauna – laimi Kanapinis, nes pavasaris turi nugalėti žiemą.
- Morės deginimas. Šventės pabaigoje sudeginama šiaudinė Morė – žiemos simbolis. Jos pelenai seniau buvo barstomi laukuose.
Užgavėnių personažai: Lašininis, Kanapinis, Morė
Lašininis
Storas, sotus, dažnai su lašinių gabalu rankoje. Jis vaizduoja persivalgymą, gausą ir žiemą, kuri nenori trauktis.
Kanapinis
Liesas, apdriskęs, persijuosęs kanapių virve. Lašininio ir Kanapinio kova baigiasi tuo, kad Kanapinis išveja Lašininį, – taip žiema užleidžia vietą pavasariui, o sotūs mėsiedo laikai – liesesnei gavėniai.
Morė
Morė – vaisingumo deivė ir kartu žiemos simbolis. Ji sudeginama laužo liepsnose (kartais nuskandinama), kad žiema išeitų, o pati Morė galėtų atgimti. Žemaitijoje ji dar vadinama Kotre, Magde, Globėja ar Motinėle. Aukštaitijoje Morės daug kur nežinota – jos vietą užimdavo vyriškas personažas.
Kiti persirengėliai
Ožys, Gervė, Arklys, Meška, Velnias, Ragana, Giltinė su mediniu dalgiu, prekeiviai ir elgetos. Ką reiškia kiekviena kaukė ir kaip ją pasigaminti, rasite puslapyje apie Užgavėnių kaukes.
Užgavėnių blynai ir kiti valgiai
Užgavėnių dieną tradiciškai valgoma sočiai ir daug kartų. Pagrindinis patiekalas visoje Lietuvoje – blynai, dažniausiai iš kvietinių miltų. Žemaitijoje kepami rūgštūs mieliniai blynai ir verdamas šiupinys – vienas seniausių patiekalų iš žirnių, pupų, kruopų ir bulvių su kiaulės galva ar kojomis. Ant stalo dar dedamos spurgos ir šaltiena.
- Blynų baras. Iškepkite krūvą plonų blynų, o įdarus sudėkite į dubenėlius: varškę, uogienę, grietinę, obuolius su cinamonu, kumpį ir sūrį. Kiekvienas pasidaro savo blyną.
- Mieliniai blynai pagal močiutės receptą. Paprašykite močiutės užrašyti receptą ranka – tokį lapelį verta išsaugoti ar net įrėminti.
Vaikai gali maišyti tešlą, berti miltus ir tepti uogienę, o prie keptuvės – tik suaugusieji: įkaitęs aliejus taškosi.
Kaip švęsti Užgavėnes su vaikais namuose
- Iš anksto pasigaminkite kaukes. Savaitgalį prieš šventę – kartono ar popieriaus masės kaukės; pastarajai reikia kelių dienų išdžiūti.
- Iškepkite blynus kartu. Vienas maišo, kitas tepa, trečias skaičiuoja, kiek kartų jau valgyta.
- Surenkite Lašininio ir Kanapinio kovą. Užtenka virvės ar pagalvių – laimėti, žinoma, turi Kanapinis.
- Persirengėlių eisena. Su kaukėmis aplankykite kaimynus ar močiutę, padainuokite – ir gaukite blynų. Apie vizitą geriau susitarti iš anksto.
- Išvarykite žiemą. Mažą Morę galima pasidaryti iš šiaudų ar senų drabužių. Deginti – tik suaugusiems, saugioje vietoje ir laikantis gaisrinės saugos; mieste Morę galima tiesiog „išvaryti“ už kiemo vartų.
Užgavėnės darželyje ir mokykloje
Užgavėnės nėra poilsio diena, todėl darželiuose ir mokyklose jos švenčiamos dienos metu: vaikai ateina persirengę, kiemuose vyksta eisenos, o virtuvėje kepami blynai. Keli patarimai tėvams:
- Kostiumas – lengvas. Viduje kailiniai ar storas kostiumas būna per karšti. Geriau lengvas kostiumas ir kaukė, kurią vaikas pats gali nusiimti.
- Vardas viduje. Kai grupėje dešimt ožių ir penkios raganos, kaukės susimaišo. Užrašykite vaiko vardą kaukės vidinėje pusėje ar ant gumelės.
- Žaidimai. Tinka Lašininio ir Kanapinio virvės traukimas, rateliai ir senas žaidimas „Kepė boba blynus“.
Jei norite padėkoti už surengtą šventę, idėjų rasite dovanų auklėtojoms ir dovanų mokytojams puslapiuose.
Ką dovanoti ar pasigaminti Užgavėnėms
Užgavėnės nėra dovanų šventė – čia dalijamasi vaišėmis ir juoku. Tačiau maža asmeniška smulkmena, susijusi su blynais, dažnai tampa šeimos tradicijos dalimi.
Užrašų pavyzdžiai Užgavėnių dovanoms:
- „Ievos blynų dirbtuvė“
- „Šiemet žiemą išvarė Lukas“
- „Senelės blynai – skaniausi pasaulyje“
- „Valgyk dvylika kartų – Užgavėnės!“
- „Mūsų šeimos Užgavėnės“ ir šventės data
Daugiau idėjų mažiesiems rasite dovanų vaikams gide, o užrašų su vardais pavyzdžių – dovanų su vardu puslapyje.
Naudinga žinoti: Užgavėnių tikėjimai ir draudimai
Užgavėnės buvo ne tik linksmybių, bet ir ženklų diena. Seniau tikėta, kad tai, kaip praleisite šią dieną, nulems visus metus. Dalis tikėjimų išliko kaip juokingi patarimai, kuriuos smagu papasakoti vaikams prie stalo.
- Valgyti daug ir sočiai. Sakyta, kad riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Todėl Užgavėnių dieną valgyta 7–12 kartų, o kai kur tikėta, kad ant stalo turi būti 9 patiekalai.
- Nedirbti sunkių darbų. Kas per Užgavėnes sunkiai dirba, tas visus metus neturės poilsio. Todėl sunkius ūkio darbus, pavyzdžiui, javų kūlimą, stengtasi baigti iki šventės.
- Pavaišinti kiekvieną svečią. Užsukę svečiai turėjo paragauti visų mėsiškų patiekalų, o likučių nebuvo galima išmesti – juos reikėjo suvalgyti, kol neprasidėjo Pelenų diena.
- Važinėtis ir suptis. Pasivažinėjimas, supimasis ir apsilaistymas vandeniu buvo vaisingumo magija – tikėta, kad tai padės užauginti gausų derlių.
- Pelenų diena. Kitą dieną po Užgavėnių, Pelenų dieną arba Pelenijoje, mėsos valgyti jau negalima – prasideda gavėnia, kuri tęsiasi iki Velykų.
Seniau ši šventė dar vadinta Ragučio švente. Šiandien tikėjimais retas kas vadovaujasi, tačiau jie gražiai paaiškina, kodėl Užgavėnės tokios triukšmingos ir sočios: tai paskutinė proga pasilinksminti prieš ilgą pasninką.
Su vaikais tikėjimus galima paversti žaidimu: prie šaldytuvo prisekite „valgymų lentelę“ ir žymėkite kiekvieną kartą prie stalo. Ar pavyks surinkti septynis, o gal net dvylika? O kitą rytą papasakokite, kodėl Pelenų dieną valgoma be mėsos.
Dažniausi klausimai
Kada Užgavėnės 2027 metais?
Užgavėnės 2027 m. švenčiamos vasario 9 d., antradienį. Kitą dieną, vasario 10-ąją, yra Pelenų diena, o Velykos – kovo 28 d. Vėlesniais metais Užgavėnės bus 2028 m. vasario 29 d. ir 2029 m. vasario 13 d., taip pat antradieniais.
Kodėl Užgavėnių data kasmet keičiasi?
Nes ji priklauso nuo Velykų, kurios kasmet būna vis kitą sekmadienį – nuo kovo 22 iki balandžio 25 d. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį, likus 47 dienoms iki Velykų, todėl gali būti nuo vasario 3 iki kovo 9 d.
Kiek kartų reikia valgyti per Užgavėnes?
Pagal tradiciją – nuo 7 iki 12 kartų, o kai kur sakyta, kad ant stalo turi būti 9 patiekalai. Tikėta, kad sočiai prisivalgęs žmogus bus stiprus visus metus. Šiandien tai labiau smagus šeimos žaidimas nei griežta taisyklė.
Kas laimi – Lašininis ar Kanapinis?
Laimi Kanapinis. Storulis Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą ir žiemą, o liesas, apdriskęs Kanapinis – artėjantį pavasarį, todėl jų kova visada baigiasi Lašininio išvarymu. Tai ženklas, kad žiema traukiasi ir prasideda gavėnia.
Kodėl per Užgavėnes deginama Morė?
Morė – vaisingumo deivė ir kartu žiemos simbolis. Ją sudegindavo, kad išeitų žiema ir būtų išvaryta visa, kas bloga, o pelenus išbarstydavo laukuose, kad žemė būtų derlingesnė. Tikėta, kad ugnyje Morė ne žūva, o atgimsta.
Kuo persirengti vaikui per Užgavėnes?
Paprasčiausia rinktis tradicinius personažus: Ožį, Gervę, Mešką, Raganą, Velniuką, Lašininį ar Kanapinį. Užtenka kaukės ir kelių detalių – kailiukų, skarelės, pagalvės po marškiniais Lašininiui ar virvės vietoj diržo Kanapiniui.
Ar Užgavėnės yra poilsio diena?
Ne. Užgavėnės nėra valstybinė šventė, todėl tai įprasta darbo ir mokslo diena. Šeimos dažniausiai švenčia vakare, o darželiuose ir mokyklose šventė vyksta dienos metu – su persirengėliais, eisena kieme ir blynais.
Kas prasideda po Užgavėnių?
Po Užgavėnių prasideda gavėnia – pasninko ir susikaupimo laikas iki Velykų. Pirmoji jos diena vadinama Pelenų diena arba Pelenija; tradiciškai tą dieną mėsos nevalgoma, o bažnyčiose tikintiesiems galvos barstomos pelenais.
